Pasibaigus I-ajam pusmečiui „Aukuro“ gimnazijos bendruomenė rinkosi į patyriminio ugdymo nepamokinę dieną „Diena be telefono“, kurios iniciatoriai – Menų, dorinio ugdymo, technologijų ir sveikatos mokytojų metodinė grupė. Nepamokinės dienos tikslas buvo skirtas savęs pažinimui, emocinio intelekto ugdymui, kūrybiškumo skatinimui bei mokymuisi harmoningai gyventi.
Gimnazijos erdvėse buvo organizuojamos įvairios patyriminės veiklos (jų buvo net septynios). Edukaciniame užsiėmime „Dailės terapija“ mokiniai piešė mandalas, „Asmenybės dėlionėje“, „Savęs pažinimo“ užsiėmimuose mokiniai sužinojo apie savo temperamento tipą, asmenybės bruožus, žaidimų mozaikoje „Virtualų žaidimą pakeisk stalo žaidimu“ mokiniai galėjo atsipalaiduoti žaisdami stalo žaidimus, su bendruomenės slaugytoja mokėsi taškinio masažo, edukaciniame užsiėmime „Savęs pažinimo link“ mokiniai pasimokė realiai ir teigiamai vertinti save, suprasti šio įsivertinimo naudą, o buvusi gimnazijos abiturientė Auksė Svidraitė pasidalino savo patirtimi apie asmeninį tobulėjimą, studijas Didžiojoje Britanijoje ir Kinijoje.
Gausiausia mokinių grupė susirinko į aktų salėje vykusį renginį „Muzika tamsoje“, kurį organizavo svečiai ir socialiniai partneriai iš Neįgaliųjų meninės raiškos studijos „Guboja“. Tai garsų, kvapų, ir muzikos vyksmas tamsoje, apimantis visą salės erdvę. Programa buvo skirta pažinti neregio gyvenimą ir nors valandėlei pajusti, ką tai reiškia nematyti…. Pojūčiai tikrai buvo stiprūs.
Keletas mokinių minčių, išsakytų refleksijos metu:
„Nepaisant to, kad esi aklas, gali siekti savo tikslų…“ (Nojus, Is klasė).
„Aš tamsoje buvau vieną valandą ir išsigandau, o jie visą gyvenimą taip…“ (Paulius, Is klasė).
„Jie akli, bet jie nepasiduoda..“ (Ramojus, Is klasė).
„Girdėjau vėjo ošimą, jutau vandenį, girdėjau muziką, gražias dainas… Buvo įdomus renginys“ ( Nojus, Is klasė).
„Patiko renginio idėja, žmonių draugiškumas, bendravimas, tai, kaip viskas buvo pateikta“( I a klasės mokinių mintys).
„Muzika tamsoje“ privertė susimąstyti, apie tai, jog reikia džiaugtis ir mažais dalykais, vertinti tai, ką turi. Po šio užsiėmimo atsirado suvokimas, kaip yra svarbu padėti neįgaliems žmonėms.( I d klasė).
„Man patiko atitrūkti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti. Jaučiausi pailsėjusi, kai padėjau telefoną šalį, supratau, kad taip lengviau susikaupti. Be telefono ramesnės mintys, nes nereikia kas 2 minutes žiūrėti, ar niekas neparašė. Laikas be telefono eina lėčiau“ ( IIIa klasė).
