2022 m. kovo 9-ą dieną nuotoliniu būdu „Microsoft Teams” platformoje vyko respublikinė interaktyvi konferencija „Literra docet, literra nocet” („Raidė moko, raidė kenkia”). Prasidėjusi įžanginiais renginio organizatorės, Klaipėdos „Aukuro” gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos, Laimos Kaupienės bei mokyklos direktorės Lygijos Virkšienės žodžiais, konferencija neilgai trukus įgavo pagreitį. Mintimis dalinosi VDU Humanitarinių mokslų daktarė Žydronė Kolevinskienė, Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejininkė Natalja Cheifec, Klaipėdos technologijų mokymo centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilija Šeputienė, Gargždų „Kranto” pagrindinės mokyklos matematikos ir fizikos mokytoja Ilona Tulabienė, Šilutės pirmosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros bei teatro mokytoja Jolita Ežerinskė ir net 15 mokinių iš įvairių Lietuvos miestų mokyklų. Buvo galima išgirsti įvairaus turinio: įžvalgų apie raidžių, žodžių reikšmę, tekstų analizės bei samprotavimo kalbų. Žinoma, konferencijos metu neužmiršti ir šiuo metu vykstantys įvykiai Ukrainoje. Vienas pranešimų, ko gero didžiausią dėmesį skyręs šiai aktualijai, man labiausiai ir įsiminė. Tai buvo aiškus, ir gan emocionalus Lietuvių kalbos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, prof. dr. habil. Dalios Kiseliūnaitės pranešimas „Karo tema ant šiltos sofutės”. Toks pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai: juk šiuo metu, kai Ukrainoje aidi šūviai, mes šiltai sėdime savo namuose ir, įbedę akis į medijas, stebime įvykius. Profesorė kalbėjo apie šiais laikais kiekvienam žmogui nesunkiai prieinamą ir didelę įtaką jo gyvenimui darantį socialinių tinklų pasaulį bei tai, ką jame randame karo akivaizdoje. Svarbus D. Kiseliūnaitės pastebėjimas – asmens nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook”, kurioje puikuojasi Rusiją palaikanti vėliavėlė, leidžia suprasti, kad ne visi žmonės geba blaiviai žiūrėti į esamą situaciją, rasti patikimos informacijos šaltinių, todėl palaiko valstybę, kuri dabar tanku važiuoja per nepriklausomos Ukrainos žemę. Taip pat profesorė po vaizdo įrašo su Ukrainoje gyvenančia moterimi peržiūros atkreipė dėmesį į jos necenzūrinę leksiką, kuri žemina okupantus ir išreiškia pyktį dėl racionalios priežasties neturinčių Rusijos vykdomų veiksmų, bet yra pateisinama, nes žmogus yra įvykių sūkuryje, o ne „ant sofutės”. Pranešimo metu buvo analizuojami ir bene populiariausio Lietuvos muzikos veikėjo Egidijaus Dragūno žodžiai apie karą Ukrainoje, kuriais jis parodė neadekvatų ir neatsakingą požiūrį į situaciją, kai žmonių žūtis nuo agresoriaus palaikė normaliu planetos išsivalymu. Apibendrindamas savo prisiminimus iš konferencijos, galiu drąsiai sakyti, kad pranešėjų mintys, įžvalgos praturtino kiekvieno klausytojo žinias bei privertė susimąstyti, o laikas, stebint konferenciją, prabėgo prasmingai.
Lukas Pociūnas, IVa klasė
